Nuo mėsos prie mėsos ir pamąstymai apie veganus.

Šis įrašas yra paskelbtas tikrai ne dėl to, jog mane paveikė po šešerių metų suvalgytas jautienos kepsnys.

Tai va.

Visus tuos metus, kol nevalgiau mėsos, aš vis užmesdavau akį į veganų puslapius, kur tie nesveiki psichai tiesiogiai protestuodavo ir bandydavo su žemėm sulyginti tuos, kurie mėsą valgo. Aš nesmerkiau nei tų nei tų. Beveik. Veganai man būdavo per daug kategoriški su savo niekam neįdomiais įsitikinimais, o mėsos valgytojai buvo per daug neišprusę, nes neįsivaizduodavo ką dar valgyti be mėsos. Aš mėsos nevalgiau nes:

  1. Buvau ir esu įsitikinus, kad žmogaus organizmas nėra pritaikytas dažnam mėsos vartojimui, nes turim ilgą žarnyną kaip visi žoliaėdžiai, mėsa yra ilgai virškinama ir vyksta pūvimo procesai ir t.t. ir pan.

2. Man ji tapo neskani ir tiesiog jos nenorėjau.

3. Ir man negaila gyvūnų, dzin man jie. Sorry, bet taip yra.

Nuo šio rudens aš įtraukiau į savo meniu vištas. O šią Valentino dieną labai užsimaniau išreikšti savo meilę gyvūnam juos valgydama. Man mėsa vis dar, tiesą pasakius, nėra labai skani. Tai kodėl aš kažkurią rudens dieną sugalvojau vėl pradėti valgyti mėsą:

  1. Nebuvo ką valgyt sočiau, be salotų, o žuvis nusibodo.

2. Nenorėjau, kad vėl būtų mažakraujystė, o ėst visokias pupeles, grikius (kurių nekenčiu) ar kaloringus riešutus  plius ten juos su kažkuo derint, kad geriau pasisavintų, tingėjau.

3. Dėl plaukų. Jiem reikia geležies, o man jie slinko/ slenka.

Žinoma, galima kitokiais būdais kompensuoti mėsą ir geležies trūkumą, bet kaip sakiau, tingėjau aiškintis.

Bet per visą tą mėsos nevalgymą, aš niekada nenorėjau jos kažkuo pakeisti, jokiais sojų ar kitokiais produktais. Nevalgiau ir kiaušinių ir vis dar nevalgau miltų ir beveik pieno produktų. Valgiau tik žuvį, tai buvau almost vegan. Nieko niekuo nebandžiau pakeisti, todėl man labai įdomu, kodėl veganai, kurie sako, jog taip eina už gamtą, dažnai vartoja sojų faršą, kepsnelius ir t.t.? Kas per toks savęs apgaudinėjimas gali būti, jei tu aiškini ir draskai akis kitiems, jog jie valgo mėsą, kai tu pats visokiais būdais bandai ją pakeisti, nors sakai, kad ji yra dvėseliena?

Vienoje facebook’o grupėje, kuri gal vadinosi ,,Lietuvos veganai“ ar kažkaip dar skambiau, pamačiau moters klausimą; ,,Pagimdžiau prieš kelis mėnesius. Ką vaikui duoti, vietoje mėsos? Noriu, kad jis būtų laimingas vaikas ir nevalgytų mėsos nuo pat kūdikystės“.
Aš, jausdamasi labai suprantanti kažką apie vaikų mitybą jai ir atsakiau: ,,Nežaiskite su vaiko sveikata, duokite jam visko, kad gautų geležies, būtų stiprus ir augtų sveikas, o kai paaugs ir bus pakankamo proto suvokti kas jam geriausia, nuspręs ar nori valgyti mėsą ar ne“ ir va tada prasidėjo karas. Garbė žodis, susilaukiau iš tų pasiutėlių net grasinamų žinučių į PM, kad skleidžiu erezinas ir klaidinu motiną ir jei ji manęs paklausys, turės ligonį vaiką, kuris kentės nuo užkištų kraujagyslių, padidėjusio cholesterolio, bus nutukęs ir nesveikas. Aš, vėlgi būdama taikus žmogus, nieko neatsakiau, bet jie nepasidavė. Pradėjo siuntinėti savo kraujo analizių nuotrukas, rodė koks jų hemoglobino lygis yra tobulas ir kokia aš šiukšlė ir ką veikiu jų grupėje. Po gauto skaudaus bano ir pašalinimo iš grupės (dėl ko man, kas be ko, plyšo širdis), aš atsidusau ir pagalvojau, kad žmonės, kurie nevartoja gyvulinės kilmės produktų, jie yra labai pikti ir galėtų skleisti daugiau gėrio, o ne piktų kalbų. Taip ir parašiau tam asmeniui, bet jis tada patapo net ir aiškiaregys, kuris numatė mano ateitį:

  1. Aš mirsiu jauna. Oh really? Bent jau mirsiu graži (ta prasme, kad be raukšlių).
  2. Kentėsiu nuo didelio cholesterolio.
  3. Pagimdysiu nesveikus vaikus. Taigi aš mirsiu jauna, negi spėsiu?
  4. Vyrai į mane nežiūrės, nes aš esu šiukšliadėžė, nes valgau mėsą (nors jos dar nevalgiau), o ji ten pas mane pūva ir tai pasimatys ant išvaizdos.
    P.S. va koks iš tikro yra supuvęs žmogus, o aš vis kitaip jį įsivaizdavau.
  5. Žuvis, kurią valgau ir kurią visi valgo, yra pilna purvo ir ,,dar daug blogų medžiagų“, kas ŽUDO mus visus.
  6. Jis nebendrauja su tokiais, kurie valgo mėsą ir su manim šnekėtis nebenori, kad nesigadintų dienos.Tada nusiunčiau jam mėsos nuotrauką ir jis mane užblokavo.

Išvada ta, kad vyro nesusirasiu, bet vaikai bus nesveiki (iš kur jie atsiras be vyro..? Nu tarkim), būsiu ligonė su padidėjusiu cholesterolio kiekiu.

Gerbiu aš juodaodžius, azijiečius, visavalgius, veganus, vegetarus, žaliavalgius, visus išskyrus gėjus. Bet negerbiu tokių, kurie:

  1. Bando prikišt savo įsitikinimus kitiems, juos įžeidinėdami.
  2. Yra iš prigimties debilai.
  3. Kažkodėl tokių daugiausiai veganų, kurie yra pikti ir kategoriški, tai nekenčiu tokių veganų.

Ir gerbiu tuos, kurie priima kitus tokius, kokie jie yra ir jiem dzin, ką jie valgo. Aš neknisu proto žmonėm, kurie valgo viską (kai aš valgau tik sveikai), aš net jiem galiu pagaminti ką jie nori. Taigi būkime geri vieni kitiems ir nebūkime tokie, kaip čia apipasakotas dėdė gerb. veganas.

Ta proga receptas.

12698215_1259826830701451_9056895078729226478_o

Čia jautienos kumpis atpjautas, ant įkaitintos keptuvės pakeptas po 2-3 minutes iš abiejų pusių. Minkštas, skanus ir sultingas. Ir salotos iš icebergo lapų, agurkų, brokolių, dar šio bei to, ko neatsimenu su vos aliejaus ir persilados prieskoniaisi. Skanu tai kas paprasta 🙂

Makaronai su rūkyta lašiša

IMG_3026

Reikės:
Pora saujų makaronų (priklauso nuo to kiek bus valgytojų)
150-200gr. rūkytos lašišos
Nedidelio svogūno
Kelių skiltelių česnako
Sauja pievagrybių
Baziliko arba provanco prieskonių
Pipirų, druskos (jos nebūtina, nes lašiša sūroka)
100-150gr grietinėlės
Pomidoras (nulupta odele)

Iširtis makaronus pagal instrukciją.
Susmulkinti svogūną, česnako skilteles ir apkepti. Tada sudėti smulkintus pievagrybius, pomidorus, lašišą ir priskonius. Vėliau supilti grietinėlę, išmaišyti ir šiek tiek pašildyti. Galiausiai sudėti makaronus ir dar kelias minutes pakepti.

Keptos krevetės su avokadu.

Gal toks derinys gali pasirodyti netikėtas, bet kadangi gaminau sau (tai yra retas atvejis), tai patiekalas yra labai sveikas ir neįprastas, nes mėgstu bandyti vis kažką įdomesnio.
IMG_2565

Reikės: (manau čia porcija vienam žmogui, nes man per daug tikrai nebuvo)
*Maišelio šaldytų krevečių (aišku būtų tobula jei naudotumėte didesnes, šviežias, brangesne ir pan., žymiai skaniau, bet kai tokių nėra, tiksir šaldytos)
* Šaukšto pomidorų padažo (čia normaliem žmonėm, o aš, kaip žiauriai mėgstanti pomidorų padažą, naudojau daugiau)
* Česnakinių pipirų, druskos, kario prieskonių
*Pusės avokado minkšto (LABAI minkšto) (jeiu avokadų nemylite (o tokių žmonių būna..?) galite jo ir nedėti, bet tada bus tiesiog keptos krevetės)
*Šlakelis citrinų sulčių
*Nedidelio svogūno
*2 didesnių arbs 3 česnako skiltelių
*Pusės morkos (aš dėjau Kėdainių konservų fabriko korejietiškas aštrios morkas. Kelis šaukštus)
* Krapų (aš jų nedėjau, nes neradau, bet tikrai tiks)

Ant alyvuogių aliejaus pakepinti usmulkintą svogūną su česnakais. Po kelių minučių įdėti morkas, vėl kepinti, kol viskas suminkštės. Sudėti atšildytas krevetes (prieš tai jas skanu ala pamarinuoti su grudėtomis garstyčiomis, kario prieskoniais, pipirais), kepti 5 minutes, pamaišant, supilti pomidorų padažą, pamaišyti ir palikti troškintis.
Lėkštėje arba indelyje sutrinti avokadą iki košės, įlašinti citrinos sulčių ir šiek tiek pakepinus krevetes su daržovėm sudėti viską į vieną indelį ir sumaišyti.

P.S. Man, kaip sveikai besimaitinančiai tai buvo labai skanu, bet kitiems prieskonių gali trūkti, tai dėkit daugiau druskos arba įmaišykit susmulkintą marinuotą pomidorą (taip, aš mėgstu neaiškius maisto mišinius ir man būna skanu).

Lengvai sūdyta lašiša.

Man visada kažkodėl sūdyta pirktinė lašiša būna per daug sūri. Mano mama irgi privaro į ją kalnus druskos, kad ne po kelių dienų ji ant lašišos vis dar matosi. Aišku, lašiša sugeria tik tiek, kiek jai reikia, bet ta paoildoma druska vis tiek lieka, o man, kaip nuolat stebinčiai savo sorį ir bijančiai, kad pastorėsiu, dideli druskos kiekiai tikrai susižavėjimo nekelia.
10305326_861588920525246_3411311529532872274_n

Reikės:
Druskos
Krapų
Dėjau ,,persilada“ prieskonių, bet nebūtina
Maltų pipirų

Druskos naudoti tik po žiūpsnelį kiekvienam gabalėliui. Ją įtrinti į lašišą, užbarstyti pipirų ir krapų. Palikti per naktį arba dar ilgiau, bet mažiausiai, manau, turėtų pastovėt kokią parą ar bent jau beveik parą.

Beveik žaliavalgiškas sušis

20140209-141434.jpg

Būtu jis žaliavalgiškas, jei nebūtu tuno (sorry, kad be lietuvišku kai kuriu raidžiu, rašau su telefonu).
Tai va, esmė čia ta, kad pasirodo, jog kalafioras yra super ryžiu pakaitalas:
Reikia paimti sauja kalafioro, sudėti į smulkintuva ir pasmulkinti iki mažu gabaliuku. Aš pyliau truputi vandens ir tai buvo klaida, taigi to nedarykit.
Tada išskleidžiau ant dumblio, sudėjau morka, pora, tuna ir šiek tiek burokėliu, susukau. Palaikiau 10-20min šaldytuve ir supjausčiau. Tikrai, bent man, skaniau, gaiviau ir įdomiau užp paprastus sušius 🙂

Kepti kiaušiniai

CYMERA_20131023_093610

Akivaizdu, nieko čia sudėtingo ar ypatingo, bet, sakykit ką norit, pusryčiai man asocijuojasi su kiaušiniais arba vaisiais. Na dar dažnai valgomo košės, bet kadangi nesu jų mėgėja (ir niekas šeimoje nėra), tai jos būna retai.

Vienam asmeniui reikės:
2 Kiaušinių
Petražolių, krapų
Salotų lapų (tiks ir špinatai ir gražgarstės ir tokie lapeliai (nežinau kaip vadinasi) ir iceberg’o salotos)
Sviesto
Druskos, pipirų
Lašišos
Mairnuotų agurkėlių

Keptuvėje išlydyti sviestą. Įmušti kiaušinius, pabarstyti susmulkintomis petražolėmis, krapais, druska, pipirais ir, uždengus dangtį, kepti kol iškept (laiko nežiūrėjau, bet bus maždaug kokios 3-4 minutės, priklauso nuo kietumo, šie buvo skysti). Vėliau perdėti kiaušinius į lėkštę, apdėlioti salotas, supjaustytus agurkėlius ir lašišą. Ją bandžiau susukti ir padaryti gėlytes. Nekas gavosi 😀
Skanaus 🙂

Sušis. Sušių ryžių gaminimas.

CYMERA_20131005_152646

Ta sušių tema turbūt daugeliui atsibodo. Man gal tik truputį. Iš daugelio kartų kada gaminau, bent jau šį kartą pagaliau prisiverčiau parašyti receptą. Anksčiau nerašydavau, nes tas sušių gaminimas pasirodydavo labai elementarus ir nemaniau, kad daugeliui to reikia, bet pažiūrėjus kitus receptus, pamačiau, kad žmonės nelabai moka gaminti ryžius.

Ryžiai, kaip daugelis sako, yra turbūt svarbiausias sušių ingredientas. Bet kol nėra tokių, kurie vietoj specialių ryžiui sušiui naudoja kokius ilgagrūdžius ar tai ruduosius ryžius, tol viskas gerai. Bet, anyway, parašysiu aš tą receptą, kurį nusižiūrėjau iš specialios knygos, kur aprašoma visa sušių gamyba nuo A iki Z.

Taigi, aš bent jau naudojau vieną stiklinę ryžių. Tai va, paimi tuos ryžius, suberi į kokį sietelį, pakiši po šaltu vandeniu ir plauni plauni plauni… Kol pradeda bėgti skaidrus vanduo. Kol sietelio neturėjau, tol turėdavau šaldytis rankas ir ryžius plauti indelyje. Tai jeigu ir jums taip atsitiko, kad sietelis netyčia kažkur išgaravo, tai suberkite ryžius į indą, užpilkite šaltu vandeniu, ten juos pamaišykite, galite ir tarp rankų patrinti, kad greičiau išsivalytų. Taip daryti irgi kol vanduo taps skaidrus (mane tas tikrai nedaug nervindavo…).
Vėliau, kai po kurio laiko jūsų rankos atgaus normalią spalvą ir nebebus mėlynos, nuberkite ryžius į puodą, užpilkite šaltu vandeniu (1 stiklinei ryžių – 1,5 stiklinės vandens), uždenkite dangčiu, dėkite puodą ant didelės ugnies ir virkite 10 minučių. Bent jau man, dažniausiai, dangtis pradeda judėti ir per šonus virsti putos, taigi aš palieku mažą tarpelį (nors, atseit, negalima, bet whatever). Po 10 minučių kaitrą sumažinkite iki minimalios ir virkite dar 8 minutes. Po 8 minučių ugnį išjungti ir palikti ryžius pastovėti 30 minučių. Po pusvalandžio visus ryžius išversti į kokią didelę didelę lėkštę (ar kažkur kitur) ir aplaistyti ryžių acto mišiniu (jį daryti taip: du šaukštai ryžių acto, du šaukštai druskos ir du šaukštai cukraus. Sumaišyti ir virinti, kol ištirps viskas). Tada palikite ryžius atvėsti. Va, viskas.

Įdarus darykite kokie jums patinka. Aš tai improvizuoju. Šį kartą dariau kelis naujus. Vieną tokį pikantišką, o kitą šiaip sugalvojau, bet patiko.

Pikantiškas įdaras susidėjo iš džiovintų pomidorų, avokado,, majonezo, šiek tiek morkų, lašišos. Labai čia tiktų ir fetos sūris.

O tas šiaip sugalvotas buvo iš krabų lazdelių ir jūros kopūstų (jūros dumbliai būtų ŽYMIAI skaniau. Jų galite nusipirkti ,,Iki“). Tai va, krabų lazdeles suplėšiau, kad gautųsi juostelės, sumaišiau su šiek tiek garstyčių, majonezo, įdėjau pipirų, jūros kopūstų ir trupučiu svogūno. Sumaišyti ir vynioti sušių dešrą.

Dar skanu būna su japonišku omletu/ fetos, džiovintu pomidorų, omleto įdaru/ lašiša, dž. pomidorai, avokadas, salotų lapai, laiškiniai svogūnai, krapai….

Galų, gale, viskas priklauso nuo jūsų fantazijos. Sušis yra toks patiekalas, kuris neturi būti toks, koks būna kažkur parašytas, kiekvienas galim dėti ką tik norim (aišku vaisių ir tuno nemaišykit, visgi apsivemt galima).

Populiariausi ingredientai:
* Žuvis: Lašiša, tunas, ikrai, krevetės. Laisvai galima dėti ir skumbrę, menkę, rūkytą žuvį…
* Daržovės: agurkai, virtos morkos (visgi su jom tikrai skanu), jūros dumbliai/kopūstai, svogūnų laiškai, salotų lapai, džiovinti pomidorai, avokadai (ne daržovė, bet vis tiek…), paprika
* Galima dėti ir vištienos, daug kur ją deda.

P.S. Kažkada dariau žaliavalgišką sušį ir tai buvo tikrai skanu, kad ir kaip jums juokingas jis gali pasirodyti. Visgi ryžiai nėra iš sveikų valgių, ypač baltieji. Tai kad pasiekti tą sveikiausią variantą, kuris bent jau būtų su ryžiais, planuoju padaryti sušį su juodaisiais ryžiais , tada jau visai būtų galima valgyti be sąžinės graužaties.

CYMERA_20131005_152711

Įdaryti kalmarai.

IMG_20130902_083257

 

Reikės:
3-4 šviežių kalmarų
1 didelės arba 2 vidutinių morkų
Svogūno
Kelių skiltelių česnako
Cukinijos, paprikos, salierų (nebūtina, tiesiog turėjau ir kažkur ją sunaudot reikėjo)
6-7 pievagrybių (šį kartą nedėjau, bet jie labai tiktų)
2-3 šaukštų pomidorų pastos (vėlgi nebūtina, bet skaniau)
Persilados prieskonių, juodųjų pipirų, šiaip visokių prieskonių, kurie jum patinka (gal atskirsit kurie čia tinka, kurie ne, nepridėsit mėsos prieskonių)

Kalmarus išvoliokite ir ištrinkite su šiek tiek druskos ir pipirų (arba be druskos, su pipirais ir persilados prieskoniais) ir palikite kol gaminsit įdarą.
Įkaitinti keptuvėje aliejų ir sudėti supjaustytus svogūnus. Kelias minutes pakepus sudėti susmulkintus česnakus. Po 1-2 minučių sudėti sutarkuotas morkas, cukiniją ( jei naudosit), pipirus, kitus prieskonius ir kepti vis pamaišant kokias 5 minutes. Tada sudėti susmulkintus pievagrybius, apkepti. Sudėti pomidorų pastą (šiaip galima ir paprastą pomidorų padažą naudoti), išmaišyti ir dar šiek tiek pakepti.
Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Į kalmarus sudėti įdaro (tik nekimškit, kad neplyštų, negražiai atrodys…) ir galą galima persmeigti smeigtuku. Sudėti į skardą, apšlakstyti aliejumi, galima apibarstyti prieskoninėmis žolelėmis, užpilti balto sauso vyno (nebūtina) ir kepti apie 40-45 minutes.

CYMERA_20130902_084655

Upėtakis su daržovių troškiniu

DSC_1335
Reikės:

* Upėtakio
* Vyšninių pomidoriukų
* Pusės cukinijos
* 6-7  pievagrybių
* Nedidelės brokolio galvutės
* 2-3 stiebų saliero
* Svogūno
* Prieskonių
* Alyvuogių arba česnakinio arba kitokio pikantiškesnio aliejaus
* Sojos padažo

Upėtakį įtrinti druska ir pipirais (arba citrinpipiriais) ir palikti pasimarinuoti 1 ar 2 valandas. Vėliau žuvį dėti į keptuvę ir ant silpnos ugnies apkepti (kiekvieną pusę maždaug po 5-6 minutes) alyvuogių aliejuje.

Į kitą, didesnę, keptuvę įpilti aliejaus, sudėti pusžiedžiais supjaustytus svogūnus ir šiek tiek juos apkepti. Tada sudėti susmulkintus salierus ir vėl kelias minutes patroškinti. Vėliau sudėti brokolius  ir kubeliais sumulkintą cukiniją. Dar vėliau pievagrybius supjaustyti taip pat kubeliais (arba riekelėmis, jei labiau patinka) ir išsiųsti pas kitas daržoves troškintis. Pačiame gale įpilti dar šiek tiek aliejaus (gerriausia būtų česnakinio arba to, kuris būna su džiovintais pomidorais), įpilti sojos padažo (ar kitokio saldžiarūgščio), įberti šiek tiek druskos, pipirų, salotų prieskonių (ir visokių kokios tik patinka) ir karts nuo karto maišant patroškinti dar 5 minutes. Tada į lėkštę įdėti žuvį ir šį troškinį.
Štai ir viskas 🙂

Aštrios tuno salotos.

Konservuotas tunas niekada man nedarydavo didelio įspūdžio. Jei be aliejaus – per sausas, jei su aliejumi – per riebus. Šį kartą nepatingėjau tą patį konservuotą tuną paruošti taip, kad nebūtų nei per sausa, nei per riebu.

Vienai porcijai reikės:
* Skardinės tuno (galima su aliejumi, galima ir be)
* Nedidelio agurko
* 1/4 avokado
* Kiniško kopūsto, salotų lapų
* Špinatų (šviežių)
* 1/4 svogūno
* Prieskonių: baltų arba juodų pipirų, krapų, česnako miltelių, čili pipirų.
* Balzamiko acto, sojos padažo.

Padažui:
1 a.š. obuolių acto;
šiek tiek citrinų sulčių;
1 arba pusantro šaukštelio alyvuogių aliejaus;
Nepilnas šaukštelis garsyčių (geriausia būtų, jei garstyčios būtų su grudeliais, bet jei neturite – nieko tokio)

Suplėšome salotas, špinatus, susmulkiname kinišką kopūstą, svogūnus, avokadą, supjaustyti agurkus griežinėliais.
Kitame indelyje sumaišom visus padažo ingredientus, užpilame ant salotų užbarsom prieskonius (išskyrus čili) ir išmaišom.
Į dubenėlį sudedame tuną (jei jis su aliejum, tai galima šiek tiek nuplauti, jei aliejus jums tinka nepklaukit). Tada šakute ar peiliu pasmulkinam tuną, įpilam šiek tiek balzamiko acto, sojos padažo, čili pipiro ir išmaišom.
Ant salotų užbarstom krapų (arba šviežių arba džiovintų) ir išdėliojame tuną.
Viskas, skanaus 🙂