Nuo mėsos prie mėsos ir pamąstymai apie veganus.

Šis įrašas yra paskelbtas tikrai ne dėl to, jog mane paveikė po šešerių metų suvalgytas jautienos kepsnys.

Tai va.

Visus tuos metus, kol nevalgiau mėsos, aš vis užmesdavau akį į veganų puslapius, kur tie nesveiki psichai tiesiogiai protestuodavo ir bandydavo su žemėm sulyginti tuos, kurie mėsą valgo. Aš nesmerkiau nei tų nei tų. Beveik. Veganai man būdavo per daug kategoriški su savo niekam neįdomiais įsitikinimais, o mėsos valgytojai buvo per daug neišprusę, nes neįsivaizduodavo ką dar valgyti be mėsos. Aš mėsos nevalgiau nes:

  1. Buvau ir esu įsitikinus, kad žmogaus organizmas nėra pritaikytas dažnam mėsos vartojimui, nes turim ilgą žarnyną kaip visi žoliaėdžiai, mėsa yra ilgai virškinama ir vyksta pūvimo procesai ir t.t. ir pan.

2. Man ji tapo neskani ir tiesiog jos nenorėjau.

3. Ir man negaila gyvūnų, dzin man jie. Sorry, bet taip yra.

Nuo šio rudens aš įtraukiau į savo meniu vištas. O šią Valentino dieną labai užsimaniau išreikšti savo meilę gyvūnam juos valgydama. Man mėsa vis dar, tiesą pasakius, nėra labai skani. Tai kodėl aš kažkurią rudens dieną sugalvojau vėl pradėti valgyti mėsą:

  1. Nebuvo ką valgyt sočiau, be salotų, o žuvis nusibodo.

2. Nenorėjau, kad vėl būtų mažakraujystė, o ėst visokias pupeles, grikius (kurių nekenčiu) ar kaloringus riešutus  plius ten juos su kažkuo derint, kad geriau pasisavintų, tingėjau.

3. Dėl plaukų. Jiem reikia geležies, o man jie slinko/ slenka.

Žinoma, galima kitokiais būdais kompensuoti mėsą ir geležies trūkumą, bet kaip sakiau, tingėjau aiškintis.

Bet per visą tą mėsos nevalgymą, aš niekada nenorėjau jos kažkuo pakeisti, jokiais sojų ar kitokiais produktais. Nevalgiau ir kiaušinių ir vis dar nevalgau miltų ir beveik pieno produktų. Valgiau tik žuvį, tai buvau almost vegan. Nieko niekuo nebandžiau pakeisti, todėl man labai įdomu, kodėl veganai, kurie sako, jog taip eina už gamtą, dažnai vartoja sojų faršą, kepsnelius ir t.t.? Kas per toks savęs apgaudinėjimas gali būti, jei tu aiškini ir draskai akis kitiems, jog jie valgo mėsą, kai tu pats visokiais būdais bandai ją pakeisti, nors sakai, kad ji yra dvėseliena?

Vienoje facebook’o grupėje, kuri gal vadinosi ,,Lietuvos veganai“ ar kažkaip dar skambiau, pamačiau moters klausimą; ,,Pagimdžiau prieš kelis mėnesius. Ką vaikui duoti, vietoje mėsos? Noriu, kad jis būtų laimingas vaikas ir nevalgytų mėsos nuo pat kūdikystės“.
Aš, jausdamasi labai suprantanti kažką apie vaikų mitybą jai ir atsakiau: ,,Nežaiskite su vaiko sveikata, duokite jam visko, kad gautų geležies, būtų stiprus ir augtų sveikas, o kai paaugs ir bus pakankamo proto suvokti kas jam geriausia, nuspręs ar nori valgyti mėsą ar ne“ ir va tada prasidėjo karas. Garbė žodis, susilaukiau iš tų pasiutėlių net grasinamų žinučių į PM, kad skleidžiu erezinas ir klaidinu motiną ir jei ji manęs paklausys, turės ligonį vaiką, kuris kentės nuo užkištų kraujagyslių, padidėjusio cholesterolio, bus nutukęs ir nesveikas. Aš, vėlgi būdama taikus žmogus, nieko neatsakiau, bet jie nepasidavė. Pradėjo siuntinėti savo kraujo analizių nuotrukas, rodė koks jų hemoglobino lygis yra tobulas ir kokia aš šiukšlė ir ką veikiu jų grupėje. Po gauto skaudaus bano ir pašalinimo iš grupės (dėl ko man, kas be ko, plyšo širdis), aš atsidusau ir pagalvojau, kad žmonės, kurie nevartoja gyvulinės kilmės produktų, jie yra labai pikti ir galėtų skleisti daugiau gėrio, o ne piktų kalbų. Taip ir parašiau tam asmeniui, bet jis tada patapo net ir aiškiaregys, kuris numatė mano ateitį:

  1. Aš mirsiu jauna. Oh really? Bent jau mirsiu graži (ta prasme, kad be raukšlių).
  2. Kentėsiu nuo didelio cholesterolio.
  3. Pagimdysiu nesveikus vaikus. Taigi aš mirsiu jauna, negi spėsiu?
  4. Vyrai į mane nežiūrės, nes aš esu šiukšliadėžė, nes valgau mėsą (nors jos dar nevalgiau), o ji ten pas mane pūva ir tai pasimatys ant išvaizdos.
    P.S. va koks iš tikro yra supuvęs žmogus, o aš vis kitaip jį įsivaizdavau.
  5. Žuvis, kurią valgau ir kurią visi valgo, yra pilna purvo ir ,,dar daug blogų medžiagų“, kas ŽUDO mus visus.
  6. Jis nebendrauja su tokiais, kurie valgo mėsą ir su manim šnekėtis nebenori, kad nesigadintų dienos.Tada nusiunčiau jam mėsos nuotrauką ir jis mane užblokavo.

Išvada ta, kad vyro nesusirasiu, bet vaikai bus nesveiki (iš kur jie atsiras be vyro..? Nu tarkim), būsiu ligonė su padidėjusiu cholesterolio kiekiu.

Gerbiu aš juodaodžius, azijiečius, visavalgius, veganus, vegetarus, žaliavalgius, visus išskyrus gėjus. Bet negerbiu tokių, kurie:

  1. Bando prikišt savo įsitikinimus kitiems, juos įžeidinėdami.
  2. Yra iš prigimties debilai.
  3. Kažkodėl tokių daugiausiai veganų, kurie yra pikti ir kategoriški, tai nekenčiu tokių veganų.

Ir gerbiu tuos, kurie priima kitus tokius, kokie jie yra ir jiem dzin, ką jie valgo. Aš neknisu proto žmonėm, kurie valgo viską (kai aš valgau tik sveikai), aš net jiem galiu pagaminti ką jie nori. Taigi būkime geri vieni kitiems ir nebūkime tokie, kaip čia apipasakotas dėdė gerb. veganas.

Ta proga receptas.

12698215_1259826830701451_9056895078729226478_o

Čia jautienos kumpis atpjautas, ant įkaitintos keptuvės pakeptas po 2-3 minutes iš abiejų pusių. Minkštas, skanus ir sultingas. Ir salotos iš icebergo lapų, agurkų, brokolių, dar šio bei to, ko neatsimenu su vos aliejaus ir persilados prieskoniaisi. Skanu tai kas paprasta 🙂

Morkų čipsai

10599463_978878332129637_565746783660889317_nReikės:
Morkų kiek norisi
Šiek tiek aliejaus (3 morkom vienas nepilnas valgomasis šaukštas aliejaus)
Norimų prieskonių (cinamonas, druska, pipirai, karis ir t.t.), aš naudojau karį ir maltą papriką.

Morkas supjaustyti nestorais šiaudeliais, užpilti šiek tiek alyvuogių aliejaus, prieskonių (naudojau karį ir papriką, nes kitų neturėjau) ir sumaišyti. Orkaitę įkaitinti iki 200-220 laipsnių ir kepti morkas 10-20 minučių, nuolat prižiūrint, kad nesudegtų.

Aš aliejaus vienai didelei moprkai pyliau per daug 9nepilną arbatinį šaukštelį), taigi jos gavosi minkštokos, manau, kad būtų traškesnės ir kietesnės, jo ir reikia mažiau.

 

Keptos krevetės su avokadu.

Gal toks derinys gali pasirodyti netikėtas, bet kadangi gaminau sau (tai yra retas atvejis), tai patiekalas yra labai sveikas ir neįprastas, nes mėgstu bandyti vis kažką įdomesnio.
IMG_2565

Reikės: (manau čia porcija vienam žmogui, nes man per daug tikrai nebuvo)
*Maišelio šaldytų krevečių (aišku būtų tobula jei naudotumėte didesnes, šviežias, brangesne ir pan., žymiai skaniau, bet kai tokių nėra, tiksir šaldytos)
* Šaukšto pomidorų padažo (čia normaliem žmonėm, o aš, kaip žiauriai mėgstanti pomidorų padažą, naudojau daugiau)
* Česnakinių pipirų, druskos, kario prieskonių
*Pusės avokado minkšto (LABAI minkšto) (jeiu avokadų nemylite (o tokių žmonių būna..?) galite jo ir nedėti, bet tada bus tiesiog keptos krevetės)
*Šlakelis citrinų sulčių
*Nedidelio svogūno
*2 didesnių arbs 3 česnako skiltelių
*Pusės morkos (aš dėjau Kėdainių konservų fabriko korejietiškas aštrios morkas. Kelis šaukštus)
* Krapų (aš jų nedėjau, nes neradau, bet tikrai tiks)

Ant alyvuogių aliejaus pakepinti usmulkintą svogūną su česnakais. Po kelių minučių įdėti morkas, vėl kepinti, kol viskas suminkštės. Sudėti atšildytas krevetes (prieš tai jas skanu ala pamarinuoti su grudėtomis garstyčiomis, kario prieskoniais, pipirais), kepti 5 minutes, pamaišant, supilti pomidorų padažą, pamaišyti ir palikti troškintis.
Lėkštėje arba indelyje sutrinti avokadą iki košės, įlašinti citrinos sulčių ir šiek tiek pakepinus krevetes su daržovėm sudėti viską į vieną indelį ir sumaišyti.

P.S. Man, kaip sveikai besimaitinančiai tai buvo labai skanu, bet kitiems prieskonių gali trūkti, tai dėkit daugiau druskos arba įmaišykit susmulkintą marinuotą pomidorą (taip, aš mėgstu neaiškius maisto mišinius ir man būna skanu).

Beveik žaliavalgiškas sušis

20140209-141434.jpg

Būtu jis žaliavalgiškas, jei nebūtu tuno (sorry, kad be lietuvišku kai kuriu raidžiu, rašau su telefonu).
Tai va, esmė čia ta, kad pasirodo, jog kalafioras yra super ryžiu pakaitalas:
Reikia paimti sauja kalafioro, sudėti į smulkintuva ir pasmulkinti iki mažu gabaliuku. Aš pyliau truputi vandens ir tai buvo klaida, taigi to nedarykit.
Tada išskleidžiau ant dumblio, sudėjau morka, pora, tuna ir šiek tiek burokėliu, susukau. Palaikiau 10-20min šaldytuve ir supjausčiau. Tikrai, bent man, skaniau, gaiviau ir įdomiau užp paprastus sušius 🙂

Makaronai su pikantišku padažu.

Šiaip tikėjausi iš jų visai ko kito, bet netyčia aš juos pačius dar labiau paskaninau.DSC_2062

Vienai porcijai reikės:
Saujos makaronų (rotini ir panašių)
kelių gabaliukų sviesto
pusės nedidelio mėlyno svogūno
5-6 žalių arba juodų alyvuogių, perpjautų per pusę
Kelių šaukštų pomidorų padažo (aš naudojau kažkokį su prieskoniais ir rikota, bet nebūtina tokio)
3 dž. pomidorų
Balzamiko acto šlakelio
Pipirų, druskos, bazilikų, raudonėlio
Grietinėlės (nebūtina)

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje su šaukštu aliejaus. Nukošti.
Nedideliame puodelyje ištirpinti gabaliuką sviesto, pakepti susmulkintą svogūną, kol paruduos. Sudėti pomidorų padažą, baziliko prieskonius, raudonėlį, sudėti alyvuoges, susmulkintus džiovintus pomidorus, įpilti šlakelį balzamiko ir viską šiek tiek pakaitinti. Po kelių minučių sudėti makaronus, išmaišyti ir dar pakaitinus sudėti druską ir pipirus.

Man jie gavosi aštrūs, o kadangi šeimos nariai nelabai mėgta aštrumą, pabandžiau įpilti grietinėlės ir buvo tiesiog super. 🙂

 

Sušis. Sušių ryžių gaminimas.

CYMERA_20131005_152646

Ta sušių tema turbūt daugeliui atsibodo. Man gal tik truputį. Iš daugelio kartų kada gaminau, bent jau šį kartą pagaliau prisiverčiau parašyti receptą. Anksčiau nerašydavau, nes tas sušių gaminimas pasirodydavo labai elementarus ir nemaniau, kad daugeliui to reikia, bet pažiūrėjus kitus receptus, pamačiau, kad žmonės nelabai moka gaminti ryžius.

Ryžiai, kaip daugelis sako, yra turbūt svarbiausias sušių ingredientas. Bet kol nėra tokių, kurie vietoj specialių ryžiui sušiui naudoja kokius ilgagrūdžius ar tai ruduosius ryžius, tol viskas gerai. Bet, anyway, parašysiu aš tą receptą, kurį nusižiūrėjau iš specialios knygos, kur aprašoma visa sušių gamyba nuo A iki Z.

Taigi, aš bent jau naudojau vieną stiklinę ryžių. Tai va, paimi tuos ryžius, suberi į kokį sietelį, pakiši po šaltu vandeniu ir plauni plauni plauni… Kol pradeda bėgti skaidrus vanduo. Kol sietelio neturėjau, tol turėdavau šaldytis rankas ir ryžius plauti indelyje. Tai jeigu ir jums taip atsitiko, kad sietelis netyčia kažkur išgaravo, tai suberkite ryžius į indą, užpilkite šaltu vandeniu, ten juos pamaišykite, galite ir tarp rankų patrinti, kad greičiau išsivalytų. Taip daryti irgi kol vanduo taps skaidrus (mane tas tikrai nedaug nervindavo…).
Vėliau, kai po kurio laiko jūsų rankos atgaus normalią spalvą ir nebebus mėlynos, nuberkite ryžius į puodą, užpilkite šaltu vandeniu (1 stiklinei ryžių – 1,5 stiklinės vandens), uždenkite dangčiu, dėkite puodą ant didelės ugnies ir virkite 10 minučių. Bent jau man, dažniausiai, dangtis pradeda judėti ir per šonus virsti putos, taigi aš palieku mažą tarpelį (nors, atseit, negalima, bet whatever). Po 10 minučių kaitrą sumažinkite iki minimalios ir virkite dar 8 minutes. Po 8 minučių ugnį išjungti ir palikti ryžius pastovėti 30 minučių. Po pusvalandžio visus ryžius išversti į kokią didelę didelę lėkštę (ar kažkur kitur) ir aplaistyti ryžių acto mišiniu (jį daryti taip: du šaukštai ryžių acto, du šaukštai druskos ir du šaukštai cukraus. Sumaišyti ir virinti, kol ištirps viskas). Tada palikite ryžius atvėsti. Va, viskas.

Įdarus darykite kokie jums patinka. Aš tai improvizuoju. Šį kartą dariau kelis naujus. Vieną tokį pikantišką, o kitą šiaip sugalvojau, bet patiko.

Pikantiškas įdaras susidėjo iš džiovintų pomidorų, avokado,, majonezo, šiek tiek morkų, lašišos. Labai čia tiktų ir fetos sūris.

O tas šiaip sugalvotas buvo iš krabų lazdelių ir jūros kopūstų (jūros dumbliai būtų ŽYMIAI skaniau. Jų galite nusipirkti ,,Iki“). Tai va, krabų lazdeles suplėšiau, kad gautųsi juostelės, sumaišiau su šiek tiek garstyčių, majonezo, įdėjau pipirų, jūros kopūstų ir trupučiu svogūno. Sumaišyti ir vynioti sušių dešrą.

Dar skanu būna su japonišku omletu/ fetos, džiovintu pomidorų, omleto įdaru/ lašiša, dž. pomidorai, avokadas, salotų lapai, laiškiniai svogūnai, krapai….

Galų, gale, viskas priklauso nuo jūsų fantazijos. Sušis yra toks patiekalas, kuris neturi būti toks, koks būna kažkur parašytas, kiekvienas galim dėti ką tik norim (aišku vaisių ir tuno nemaišykit, visgi apsivemt galima).

Populiariausi ingredientai:
* Žuvis: Lašiša, tunas, ikrai, krevetės. Laisvai galima dėti ir skumbrę, menkę, rūkytą žuvį…
* Daržovės: agurkai, virtos morkos (visgi su jom tikrai skanu), jūros dumbliai/kopūstai, svogūnų laiškai, salotų lapai, džiovinti pomidorai, avokadai (ne daržovė, bet vis tiek…), paprika
* Galima dėti ir vištienos, daug kur ją deda.

P.S. Kažkada dariau žaliavalgišką sušį ir tai buvo tikrai skanu, kad ir kaip jums juokingas jis gali pasirodyti. Visgi ryžiai nėra iš sveikų valgių, ypač baltieji. Tai kad pasiekti tą sveikiausią variantą, kuris bent jau būtų su ryžiais, planuoju padaryti sušį su juodaisiais ryžiais , tada jau visai būtų galima valgyti be sąžinės graužaties.

CYMERA_20131005_152711

Naminė mišrainė

Va ir vėl pas mane vienas iš lietuviškesnių tradicinių patiekalų. Turbūt skaniausia mišrainė. Na ir riebiausia 😀
1267440_721822064501933_2066923675_o

Ingredientus turbūt žinome visi. Aš dariau iš: 3 kiaušinių, didelės morkos, mažos bulvės, pusės skardinės žirnelių, pridėjau mažų susmulkintų marinuotų agurkėlių (skaičiaus nežinau, jie buvo maži, tai negailėjau). Padažą dariau iš 2 valg. š. majonezo ir 1 šaukšto grietinės. Prieskoniai: druska, pipirai, krapai. Viskas susmulkinama, sumaišoma ir valgoma 🙂

Keturkampis troškinys

Keturkampis, nes viskas yra pjaustyta kvadratukais 😀 Dažniausiai, pavyzdžiui, morkas aš tarkuoju, jei darau troškinį, bet šį kartą nusprendžiau supjaustyti kvadratėliais, nes atrodo tikrai linksmiau.
CYMERA_20130904_123839Reikės:

2 didelių morkų
1 svogūno
3 česnako skiltelių
Pusės nedidelio patisono
Brokolių (mažai turėjau, tai mažai ir dėjau, jei būčiau turėjus daugiau, tai tikrai nebūčiau pamažinus)
2-3 šaukštu pomidorų pastos arba pomidorų padažo
Pipirų, kario prieskonių, persilados prieskonių, krapų

Įkaitiname keptuvėje aliejų ir sudedame susmulkintą svogūna ir česnakus. Pakepame 5 minutes ir sudėję morkas dar pamaišome, įpilame kažkur puse stiklinės vandens, uždengiame dangčiu ir paliekame troškintis apie 10-15 minučių. Per tą laiką supjaustom patisoną ir brokolius. Po 10-15 minučių sudedame patisonus, kepame su uždengtu dangčiu  kokias 5 minutes. Vėliau sudedam brokolius ir vėl paliekam 5 minutėm. Galiausiai sudedame pomidorų pastą ir visus prieskonius. Sumaišome, dar šiek tiek patroškiname, kad viskas gerai susimaišytų ir viskas.
CYMERA_20130904_123813

Įdaryti kalmarai.

IMG_20130902_083257

 

Reikės:
3-4 šviežių kalmarų
1 didelės arba 2 vidutinių morkų
Svogūno
Kelių skiltelių česnako
Cukinijos, paprikos, salierų (nebūtina, tiesiog turėjau ir kažkur ją sunaudot reikėjo)
6-7 pievagrybių (šį kartą nedėjau, bet jie labai tiktų)
2-3 šaukštų pomidorų pastos (vėlgi nebūtina, bet skaniau)
Persilados prieskonių, juodųjų pipirų, šiaip visokių prieskonių, kurie jum patinka (gal atskirsit kurie čia tinka, kurie ne, nepridėsit mėsos prieskonių)

Kalmarus išvoliokite ir ištrinkite su šiek tiek druskos ir pipirų (arba be druskos, su pipirais ir persilados prieskoniais) ir palikite kol gaminsit įdarą.
Įkaitinti keptuvėje aliejų ir sudėti supjaustytus svogūnus. Kelias minutes pakepus sudėti susmulkintus česnakus. Po 1-2 minučių sudėti sutarkuotas morkas, cukiniją ( jei naudosit), pipirus, kitus prieskonius ir kepti vis pamaišant kokias 5 minutes. Tada sudėti susmulkintus pievagrybius, apkepti. Sudėti pomidorų pastą (šiaip galima ir paprastą pomidorų padažą naudoti), išmaišyti ir dar šiek tiek pakepti.
Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Į kalmarus sudėti įdaro (tik nekimškit, kad neplyštų, negražiai atrodys…) ir galą galima persmeigti smeigtuku. Sudėti į skardą, apšlakstyti aliejumi, galima apibarstyti prieskoninėmis žolelėmis, užpilti balto sauso vyno (nebūtina) ir kepti apie 40-45 minutes.

CYMERA_20130902_084655

Studentiška koldūnų sriuba

Palyginus neseniai gaminau makarinus su “faršu“ (jis buvo iš sutrintos daktariškos dešros), iš kurių nesitikėjau nei vieno gero atsiliepimo, nes tas improvizuotas receptas buvo labai labai spontaniškas. O atsiliepimų gerų buvo ir buvau labai nustebinta.
Davar tiesiog norėjau gamint koldūnus, o tiesiog išvirt ir užverst grietine ar tai pakept jau tikrai atsibodo. Ir kadangi po vakarykščio baliaus tos savijautos būna tokios valdiškos (kas nesupranta žodžio ,,valdiškas“, tai reiškia BLOGOS), tai sultinukas su tais koldūnais siambėjo visai viliojančiai.

image

Reikės:
Kokio pusės pakelio koldūnų
1l vandens reiks vieno sultinio kubelio (kiekius patys jau tvarkykitės, kiek naudosit), žinoma, normalus sultinys būtų labiau super
Nedidelės morkos
Galima dėti paprikos ketvirtadalį, svogūno ketvirtadalį, truputį raugintų kopūstų… Žodžiu, ko norite, aš tai dėjau morką, ktruputį paprikos ir kopūstų.
Prieskonių (naudojau kaukazietiškus ir krapus)
Sojos padažo

Užvirti vamdenį, įdėti kubelį sultinio, leisti ištirpti. Sudėti supjaustytas morkas ir kitas daržoves, pavirti kokias 5 min ir sudėti koldūnus. Tada virti juos taip, kaip parašyta ant jų pakelio 🙂
Kai išvirs ir sriuba garuos lėkštėse, įpilkite kokį 1-2 a.š. sojos padažo.
Be jo galima dėti grietinės arba pomidorų padažo.
Ir vėlgi buvo netikėtai skanu.

image